Denis Mukwege
| Denisas Mukvegė | |
|---|---|
| |
| D. Mukvegė, 2018 m. | |
| Gimė | 1955 m. kovo 1 d. Kostermanvilis,  Belgijos Kongas
|
| Veikla | žmogaus teisių aktyvistas, gydytojas, pastorius |
| Organizacijos | Panzi ligoninė |
| Alma mater | Burundžio universitetas, Briuselio laisvasis universitetas |
| Žinomas (-a) už | pagalbą išprievartautoms moterims |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
 Vikiteka |
Denis Mukwege |
Denisas Mukengerė Mukvegė (Denis Mukengere Mukwege, g. 1955 m. kovo 1 d. Kostermanvilyje, Belgijos Konge) – Kongo DR gydytojas ginekologas, sekmininkų pastorius, žmogaus teisių aktyvistas.
D. Mukvegė dirba savo įkurtoje Panzi ligoninėje, 0,87 mln. gyventojų turinčiame Bukavu mieste, specializuojasi gydyti ginkluotų sukilėlių išprievartautas moteris. Jis teikė pagalbą tūkstančiams moterų, patyrusioms prievartą per Antrąjį Kongo karą (1998–2003), kai kurioms jų teikdamas ne vienkartinę pagalbą, atlikdamas iki 10 operacijų per 17 val. trukmės darbo dienas.[1] 2018 m. apdovanotas Nobelio taikos premija (su Nadia Murad iš Irako).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D. Mukvegė buvo trečias iš devynių vaikų, gimusių sekmininko pastoriaus šeimoje. Jis vos išgyveno po gimimo dėl infekcijos, tačiau jį išgelbėjo švedų sekmininkų misionierė ir akušerė Majken Bergman.[2] Vėliau jis pasuko studijuoti medicinos, norėdamas išgydyti sergančius žmones, dėl kurių meldėsi jo tėvas. Be to, jis matė Kongo moterų patiriamas gimdymo komplikacijas, galimybių nebuvimą gauti specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas.
1983 m. baigęs Burundžio universitetą, dirbo pediatru Lemeros kaimo ligoninėje netoli Bukavu. Toliau studijavo ginekologiją ir akušeriją Anžė universitete, Prancūzijoje, kur 1989 m. baigė medicinos rezidentūrą. Jo išsilavinimą daugiausia finansavo Švedijos sekmininkų misija. 2015 m. rugsėjo 24 d. Briuselio laisvajame universitete (Université libre de Bruxelles) apsigynė daktaro disertaciją apie traumines fistules Kongo DR rytinėje dalyje.[3]
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Pirmojo Kongo karo (1996–1997) grįžo į Bukavu. Čia buvo daugybė moterų prievartos atvejų, todėl 1999 m. su švedų humanitarinių ir sekmininkų fondų pagalba įsteigė Panzi ligoninę.[4] Nuo pat įkūrimo Panzi ligoninė gydė per 82 000 pacienčių, turinčių sudėtingas ginekologines ligas ir patirtas traumas, kurių apie 60 procentų sukėlė seksualinis smurtas. Dauguma to laiko ligonių atvyko iš konfliktų zonų. Pasak D. Mukvegės, dažnai jo pacientės atvykdavo į ligoninę nuogos, smarkiai sužalotos. Pastebėjęs, kad genitalijų žalojimas buvo naudojamas kaip karo ginklas tarpusavyje konfliktuojant įvairioms ginkluotoms grupuotėms, gydytojas atsidavė rekonstrukcinei chirurgijai, kad padėtų seksualinio smurto aukoms. Vokietijos medicinos misijų institutas (DIFAEM) rėmė D. Mukvegės darbą lėšomis ir vaistais.[5]
2012 m. rugsėjo mėn. D. Mukvegė kalbėjo Jungtinėse Tautose, pasmerkdamas masinius prievartavimus Kongo DR ir kritikavo Kongo vyriausybę ir kitas šalis „dėl nepakankamos pagalbos aukoms karo, kuriame smurtas prieš moteris ir prievartavimai yra karo strategija“.[6]
2012 m. spalio 24 d. buvo pasikėsinta nužudyti gydytoją jo namuose, žuvo asmens sargybinis. Po šio įvykio jis pasitraukė į Europą, o palikta Panzi ligoninė patyrė „kasdienį naikinantį poveikį“.[7] 2013 m. sausio 14 d. D. Mukvegė grįžo į Bukavu, kur žmonių buvo šiltai sutiktas aerouoste už 25 km nuo miesto, ypatingai jo pacientų, rinkusių pinigus už parduotus vaisius ir daržoves jo grįžimo kelionei.
Pastoriaus veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]13 metų amžiaus D. Mukvegė nusprendė sekti savo tėvo pėdomis ir tapti sekmininkų pastoriumi, kurio veikla jam atrodė kaip persikūnijimo patyrimas. Vėliau jis sakė: „Aš pradėjau kalbėti maldomis. Mano visa esybė buvo užpildyta šiluma ir įsitikinimu, kad aš ne vienas. Patirtis buvo tokia didžiulė, kad žinojau, kad iki šiol mano gyvenimas buvo amžinai pakeistas.“ [8] Dirbdamas gydytoju, jis taip pat skyrė laiko tarnauti sekmininkų bažnyčioje Bukavu, turinčioje apie 700 narių. D. Mukvegė savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ne kartą pavadino kaip pagrindinę motyvaciją savo darbui Panzi.[9]
Panzi ligoninę valdo Kongo sekmininkų judėjimas CEPAC ir jį nuolat remia Švedijos sekmininkų judėjimas. 2015 m. D. Mukvegė buvo pakviestas kalbėti į „Nyhemsveckan“, kasmetinę sekmininkų konferenciją Švedijoje. Tada jis pasakė:
- „Iš šios vietos žmonės meldėsi už mano mylimą šalį, ir šį vakarą man yra privilegija čia stovėti kaip jūsų maldų vaisiui. Mano kongregacija priklauso Kongo sekmininkų bažnyčiai Cepac, ir apie vieną milijoną narių yra jūsų maldų vaisius. Panzi ligoninė yra jūsų maldų vaisius. Bažnyčia turi būti grindžiama malda. Biblija mums sako, kad turime būti dėkingi, todėl noriu atstovauti visiems gavusiems jūsų palaiminimą ir pagalbą mano šalyje bei kitur ir padėkoti iš širdies gelmių“.[10]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ulofo Palmės premija, 2008 m.
- Sacharovo premija, 2014 m.
- Žurnalo „Time“ 100 įtakingiausių žmonių, 2016 m.
- Nobelio taikos premija, 2018 m.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Denis Mukwege: „Dr. Mukwege Fights Back“, The New York Times, November 2, 2012.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Doctor and Advocate: One Surgeon's Global Fight for the Rights of Rape Survivors“. Pacific Standard. Nuoroda tikrinta 19 March 2018.
- ↑ „"Inget pris i världen förändrar Mukwege"“ (švedų). Dagen. Nuoroda tikrinta 8 December 2018.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mukwege, Denis (2015-09-24). „Etiologie, classification et traitement des fistules traumatiques uro-génitales et génito-digestives basses dans l'est de la RDC“ (prancūzų). Université libre de Bruxelles.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba) - ↑ „Pentecostal Nobel Peace Prize Winner Denis Mukwege Gives Glory to God“ (anglų). PCPJ. Nuoroda tikrinta 8 December 2018.
- ↑ Difäm: Projektpartner Dr. Denis Mukwege erhält den Menschenrechtspreis der Vereinten Nationen. Entwicklungspolitik Online, 10 December 2008.
- ↑ Cowell, Alan; Gettleman, Jeffrey (22 October 2014). „Denis Mukwege, Congolese Gynecologist, Is Awarded Sakharov Prize“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 22 October 2014.
- ↑ Congo-Kinshasa: A Red Armband for Dr Mukwege, Africa: Allafrica.com, 2012. Nuoroda tikrinta 16 lapkričio 2012
- ↑ Åkerlund, Berthil (2018). Denis Mukwege: en levnadsberättelse [Denis Mukwege: a life story]. Weyler. p. 97. ISBN 9789185849826.
- ↑ „Congolese Pentecostals see Denis Mukwege, Nobel Prize-winning doctor, as a ‘blessing’“. Religion News Service (amerikiečių anglų). 2018-10-18. Nuoroda tikrinta 2018-12-08.
- ↑ „Pentecostal Nobel Peace Prize Winner Denis Mukwege Gives Glory to God“ (anglų). PCPJ. Nuoroda tikrinta 8 December 2018.